Šarūnas Bartas ir anksčiau ne viename filme rinkosi kelio, kelionės motyvą. Tačiau ir „Trys dienos“, ir „Laisvė“, ir „Septyni nematomi žmonės“ ar „Eurazijos aborigenas“ nėra tipiški kelio filmai. Nepaisant kertamų erdvių, net ir iš taško A į tašką B atvykę Barto filmų personažai nepasiekia savo tikslo. Greičiau kelionė jiems tik patvirtina tiesą, kad tikslas neegzistuoja. Naujausias filmas „Šerkšnas“ (Lietuva, Lenkija, Ukraina, Prancūzija, 2017) tą tikslą, regis, tapatina su meilės ir žmogiškosios patirties troškimu. Filmas prasideda banaliu susitikimu Vilniaus gatvėje. Draugas paprašo Roko (Mantas Jančiauskas) nuvežti į Ukrainą humanitarinę siuntą. Kelionė neturėtų būti sudėtinga, viskas numatyta iš anksto – ir sienos kirtimas, ir savanoriai, kurie pasitiks siuntą. Kartu su Roku vyksta Inga (Lyja Maknavičiūtė). Iš visko sprendžiant, kelių dienų išvyka gali paįvairinti šios poros gyvenimą. Bet nepaisant realistiškų kelionės